Адрес муниципалитета ул.Иегошуа Ханкин, 47,PO Box 47 2016 Афула,Израиль
Телефоны: 04-6520333, 04-6520378 Факс: 04-6520422

 

 

Мэр города Афула Ицхак Мирон


 

  

blog counter
blog counter

 

Нас посещают гости

 

free counter

                 web counter

                 web counter

blog counter

visitors by country counter
                 flag counter

Администратор сайта

    Борис Штутман 

ru.afula.muni.il@gmail.com

POBox 3017 .Afula 18000.Israel

Община выходцев из Прибалтики(Литва)

 

ИЗРАИЛЬПОСОЛЬСТВО ЛИТОВСКОЙ РЕСПУБЛИКИ В ГОСУДАРСТВЕ ИЗРАИЛЬ  
Aдрес:8 Shaul Hameleh Blvd. Amot Mishpat Bldg., Tel Aviv 64733, ISRAEL Тел.:+972 3 6958 685
Эл.почта:amb.il@urm.lt 
Факс:+972 3 6958 691
Сайт:http://il.mfa.lt

ДОПОЛНИТЕЛЬНАЯ ИНФОРМАЦИЯ О ГРАЖДАНСТВЕ(на Литовском языке)


Pradžia > KONSULINĖ INFORMACIJA > Lietuvos Respublikos pilietybė > LR pilietybės atkūrimas
DĖL LR PILIETYBĖS ATKŪRIMO

I. Kam gali būti atkurta Lietuvos Respublikos pilietybė ?

Pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo Nr. XI-1196, 7 straipsnio 2 ir 3 punktus ir 9 straipsnio 1 punktą:
Asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena;

Reikalavimas atsisakyti kitos valstybės pilietybės netaikomas asmenims, kurie:
▪ buvo ištremti iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuonims);
▪ pasitraukė iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę (ir jų palikuonims).

 „Asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.“
 – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, kurie 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimais buvo prievarta iškeldinti iš Lietuvos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų. 

„Asmuo, pasitraukęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.“
 – iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjęs asmuo ar jo palikuonis, iki 1990 m. kovo 11 d. išvykę iš dabartinės Lietuvos Respublikos teritorijos nuolat gyventi į kitą valstybę, jeigu 1990 m. kovo 11 d. jų nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.

Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti atkurta tik vieną kartą.

Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 8 straipsnis skelbia: “Lietuvos Respublikos pilietį, kuris kartu yra ir kitos valstybės pilietis, Lietuvos valstybė laiko tik Lietuvos Respublikos piliečiu. Kitos valstybės pilietybės turėjimas neatleidžia jo nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų Lietuvos Respublikos piliečio pareigų.“

II. Kokie dokumentai turi būti pateikti ambasadai ir kaip jie turi būti patvirtinti?

Kiekvienas
 dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo besikreipiantis asmuo turi pateikti:

1. Užpildytą ir pasirašytą prašymą (atsisiųsti 50.5 Kb) dėl LR pilietybės atkūrimo. Dokumentai, pateikti be užpildyto prašymo nebus priimami. 

1.1. Užpildytas ir pasirašytas pageidavimas tapti Lietuvos piliečiu (pildomas tik nepilnamečiams nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus). Pageidavimą pasirašyti turi pats nepilnametis (atsisiųsti 30.5 kb ) .

1.2. Tvirtinimas Apostille / Legalizavimas
Apostille tvirtinti arba legalizuoti nustatyta tvarka reikia tik visų užsienio valstybių institucijų (t.y. ne Lietuvos institucijų) išduotus dokumentų originalus. Taip pat Apostille tvirtinti reikia Izraelio advokatų / notarų parašus ant visų rūšių notarine tvarka patvirtintų dokumentų kopijų ir vertimų į lietuvių kalbą.

1.3. Izraelio valstybės institucijų išduotus dokumentus Apostille tvirtina Izraelio užsienio reikalų ministerija Jeruzalėje. Izraelio notarų parašus ir antspaudus kituose dokumentuose Apostille tvirtina Izraelio teismai. 

2. Dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjas (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 birželio 15 d. ir/arba dokumentus, patvirtinančius, kad LR pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. turėjęs asmuo pasitraukė į kitą valstybę iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę, ir/arba buvo ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos laikotarpyje nuo 1940 m. birželio 15 d. iki 1990 m. kovo 11 d. ir įgijo kitos valstybės pilietybę. 

3. Dokumentai, išvardinti  2. punkte turi atskleisti aplinkybes, kad asmuo iš Lietuvos Respublikos pasitraukė dėl istorinių, politinių priežasčių, pasipriešinimo okupaciniam režimui, arba patvirtintį  faktą apie okupacinių režimų institucijų arba teismų sprendimų sąlygotą prievartinį iškeldinimą ar ištrėmimą iš Lietuvos Respublikos dėl pasipriešinimo okupaciniams režimams, politinių, socialinių ar kilmės motyvų;

4. Dokumentus, pagrindžiančius ryšį tarp pareiškėjo ir asmens, kuris turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 birželio 15 d. ir asmens, kuris išvyko ar buvo ištremtas iš Lietuvos iki 1990 m., t.y. pareiškėjo tėvo gimimo liudijimas (pvz. jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelis arba senelė iš tėvo pusės), pareiškėjo motinos gimimo liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelis arba senelė iš motinos pusės), pareiškėjo tėvų santuokos liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo motina arba senelis ar senelė iš motinos pusės), pareiškėjo senelių santuokos liudijimas (jei pilietybę turėjęs asmuo yra pareiškėjo senelė iš tėvo pusės arba senelė iš motinos pusės);

5. Dokumentai apie pareiškėjo vardo, pavardės arba gimimo datos pakeitimą (jei buvo pakeista);

6. Pareiškėjo gimimo liudijimas;

7. Pareiškėjo santuokos liudijimas;

8. Pareiškėjo Izraelio, Pietų Afrikos Respublikos ir/arba kito turimo užsienio paso originalas (-ai);

8.2. Pateikus Lietuvoje išduotų dokumentų originalus, jų nuorašų tikrumas bus patvirtintas ambasadoje ir tvirtinti Apostille jų nereikės. Pateikus Lietuvoje išduotų dokumentų nuorašus, patvirtintus notaro Lietuvoje, Apostille taip pat nereikės.

III. Ką daryti, jeigu nėra dokumentų, įrodančių turėtą Lietuvos pilietybę?

Jeigu pareiškėjas neturi dokumentų, įrodančių faktą, kad jis pats (pareiškėjo tėvai, seneliai ar proseneliai) turėjo Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., reikėtų kreiptis dėl dokumentų paieškos į šiuos Lietuvos archyvus:

9. Lietuvos centrinis valstybės archyvas (faksas + 370 5 2765318, el. paštas lcva@archyvai.lt) dėl pažymėjimų apie turėtą Lietuvos pilietybę;

10. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (faksas + 370 5 2137612, e. paštas istorijos.archyvas@lvia.lt) dėl pažymėjimų apie asmenų gimimą, santuoką, mirtį iki 1940-06-15.
Daugiau ir detalesnės informacijos apie Lietuvos Respublikos archyvus pateikta interneto svetainėje http://www.archyvai.lt

IV. Kaip atlikti dokumentų vertimus?

11. Kadangi Lietuvos institucijoms, sprendžiančioms pilietybės klausimus, privaloma visus dokumentus pateikti valstybine lietuvių kalba, visi dokumentai, nurodyti šio laiško 2 -7 punktuose (išskyrus tuos, kurie yra išduoti Lietuvos institucijų lietuvių kalba) turi būti oficialiai išversti į lietuvių kalbą;

11.1. Vertimus į lietuvių kalbą gali atlikti vertėjai Lietuvoje ir Izraelyje. Vertimo biurų lietuvoje kontaktus rasite nuorodoje – Vertimų biurai

V. Prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateikimo tvarka, konsulinio mokesčio ir valstybinės rinkliavo dydis.

12. Prašymas kartu su dokumentais dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo gali būti pateikiamas dviem būdais:

13. Pirmas būdas. Asmeniškai Lietuvos ambasadai Tel Avive. PARENGUS DOKUMENTUS TAIP KAIP NURODYTA ŠIAME INFORMACINIAME PRANEŠIME, KIEKVIENAS ASMUO, KURIO DOKUMENTAI BUS PATEIKIAMI, TURI UŽSIREGISTRUOTI INTERNETU PRIĖMIMUI AMBASADOJE PER E-REGISTRACIJĄVAIKŲ NUO 14 IKI 18 METŲ ATVYKIMAS Į AMBASADĄ YRA PRIVALOMAS. VAIKAMS IKI 14 M. AMŽIAUS Į AMBASADĄ ATVYKTI NEREIKIA.  

13.1. PRIĖMIMO METU PRAŠOME TURĖTI IR PATEIKTI ORIGINALŲ GALIOJANTĮ IZRAELIO, PIETŲ AFRIKOS IR/ARBA KITOS VALSTYBĖS PILIEČIO PASĄ.

13.2. Konsulinis mokestis už dokumentų dėl LR pilietybės atkūrimo priėmimą ir perdavimą Migracijos departamentui - 50 eurų arba 250 NIS asmeniui. Visos kitos pareiškėjo patirtos išlaidos (už archyvinių dokumentų paiešką, advokatų ir notarų paslaugas, notarinius patvirtinimus, vertimus, kurjerių paslaugas ir kt.) priklauso nuo paslaugų kainos, kurią nustato paslaugų teikėjai. Tuo pačiu informuojame, kad dokumentai dėl pilietybės Migracijos departamente gali būti nagrinėjami pusantrų metų ar ilgiau. Daugiau informacijos dėl LR pilietybės atkūrimo pateikiama http://www.migracija.lt/index.php?1272702055

14. Antras būdas. Prašymą ir dokumentus registruotu paštu arba kurjeriu (DHL, UPS, FEDEX ar kt.) siųsti tiesiai Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Pilietybės reikalų skyriui adresu, 
L. Sapiegos g. 1 
LT-10312 Vilnius
Lietuvos Respublika (Lithuania)
Tel. +370 5 271 7112 (primamasis)
Faks. +370 5 271 8210
mdinfo@vrm.lt

14.1. Už šiuo būdu siunčiamus dokumentus turi būti sumokėta 142.00 litų dydžio valstybės rinkliava už prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą. Negalint atlikti pavedimo litais, valstybės rinkliavą galima pervesti Eurais - 41,2251 EUR, (Swedbank valiutos keitimo kursas ČIA). Valstybės rinkliava turi būti sumokama iki institucijų teikiamų paslaugų suteikimo. Ši rinkliava mokama į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, SWIFT HABALT22. Lėšų gavėja – Valstybinė mokesčių inspekcija prie LRFM, įmonės kodas 188659752. Mokant valstybės rinkliavą už migracijos tarnybų teikiamas paslaugas, būtinai nurodomas įmokos kodas – 5740. DĖMESIO! Visus mokesčius už atliekamą pavedimą turi sumokėti jį atliekantis asmuo !

14.2. Šiuo būdu siunčiamas prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo (atsisiųsti iš II. 1. ) turi būti asmeniškai pasirašytas pilnamečio asmens (nuo 18 metų amžiaus), kuris kreipiasi dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Parašas turi būti patvirtintas notarine tvarka, o notaro tvirtinamasis įrašas - pažyma Apostille;

14.3. Šiuo būdu siunčiamas prašymas dėl Lietuvos pilietybės atkūrimo nepilnamečiam asmeniui (iki 18 m. amžiaus) turi būti pasirašytas vieno iš tėvų ar globėjo, pasirašiusiojo parašas turi būti patvirtintas notarine tvarka, o notaro tvirtinamasis įrašas - pažyma Apostille;

14.4. Siunčiant 14.3. punkte nurodytą prašymą dėl nepilnamečio asmens, kartu, papildomai siunčiamas užpildytas ir pasirašytas šio nepilnamečio asmens (tik nuo 14 m. iki 18 m. amžiaus) pageidavimas tapti Lietuvos piliečiu (atsisiųsti iš II. 1.1.). Pageidavimą pasirašyti turi pats nepilnametis, jo parašas turi būti patvirtintas notarine tvarka, o notaro tvirtinamasis įrašas - pažyma Apostille;

15. Visos kitos išlaidos už paslaugas (t.y. archyvo paieškų, notaro, vertėjų, pašto, kurjerių, advokatų, tvirtinimo Apostille ir kt.) yra apmokamos paties besikreipiančio asmens pagal šių paslaugų teikėjų nustatytas kainas.